LRMD iniciatyva turėti lietuvišką radijo mėgėjų instrukciją

1990 kovo 6 d. priimta "Mėgėjiškų stočių registravimo ir eksploatavimo instrukcija"

1988 m., Lietuvos radijo mėgėjams įsteigus Lietuvos radijo mėgėjų draugiją (LRMD), siekis tobulinti mėgėjų veiklos reguliavimą tapo akivaizdus. Radijo mėgėjų draugijos pirmininkas Valdas Šležas su grupe mėgėjų pranešė, kad planuoja rengti lietuviškas radijo mėgėjų ryšio taisykles, kurioms turime mes - Valstybinė elektros ryšių inspekcija pritarti. Šiai idėjai su mano pavaduotoju Eugenijumi Norkūnu pritarėme. Po LRMD susitikimų su tuometiniu Ryšių ministru Vytautu Kuzma 1989 m. birželio 16 d. Ryšių ministerijai buvo pateiktas raštas dėl jau kito, ne šaukinių prefikso, o tuo metu galiojančios radijo mėgėjų stočių registracijos ir eksploatacijos instrukcijos neatitikimo laiko dvasiai. Pagal instrukciją leidimas mėgėjų radijo stotims tegalėjo būti išduodamas tik SDAALR klubų nariams, todėl buvo siūloma bendradarbiaujant su LRMD pakeisti šią instrukciją.

Kaip susitikimuose su LRMD valdybos pirmininku Valdu Šležu ir valdybos nariu Tadu Vyšniausku buvo aptarta ir numatyta, Lietuvos TSR Valstybinė elektros ryšių inspekcija (VERI) gavo pavedimą išnagrinėti LRMD rašte išdėstytas mintis ir, nesant principinių prieštaravimų, pateikti ministerijai tvirtinti atitinkamus minėtos instrukcijos papildymus. Kitu raštu, LRMD, tiesiogiai bendradarbiaudama su VERI, jau pritarus padarytiems instrukcijos pakeitimams, dar paprašė visus stočių registracijos dokumentus tvarkyti tiesiogiai su VERI, aplenkiant SDAALR CK. Draugijai su užsidegimu rengiant naują radijo mėgėjų stočių registracijos projektą, be to, dar buvo įvestas suverenumo momentas, buvo suderinta su Lietuvos SSR užsienio reikalų ministerija, kad į Lietuvą atvykusiems radijo mėgėjams leidimai būtų išduodami bendra tvarka.

Galiausiai instrukcija 1990 m. kovo 6 d. draugijos raštu buvo pateikta Ryšių ministerijai ir VERI. Bet tai dar ne viskas, dar reikėjo gauti Lietuvos SDAALR pritarimą. Tai, pasirodo, nebuvo taip jau sunku. Naujausia perestroikos mada buvo žaisti demokratiją, tad šį dokumentą netrukus įsidrąsino pasirašyti ir "savanoriškos draugijos" sovietinei kariuomenei remti pirmininkas generolas Ginutis Taurinskas.

Tiesiai iš generolo kabineto nulėkiau nuo Tauro kalno Kalinausko gatve pas Lietuvos ryšių ministrą Vytautą Kuzmą, kuris sąžiningai suraitė savo svariausią parašą. Ir taip, po poros mėnesių 1990 kovo 6 d., nepriklausoma "Mėgėjiškų stočių registravimo ir eksploatavimo instrukcija" tapo veiksni. Taip buvo atkovota tūkstančio Lietuvos radijo mėgėjų nepriklausomybė nuo Maskvos jų mėgiamo užsiėmimo srityje.

Ši instrukcija ir Valstybinės elektros ryšių inspekcijos 1990 m. paruoštas bei tą pačią 1990 m. kovo 6 d. priimtas atitinkamas Lietuvos Vyriausybės nutarimas ("Dėl radioelektroninės aparatūros ir elektros įrenginių gamybos, naudojimo ir įvežimo iš užsienio taisyklių patvirtinimo") vis dėlto savo įžūlumu pribloškė "sąjunginės" elektros ryšių inspekcijos viršininkus. Dar nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, tačiau, laimė, po savaitės - kovo 11 d. - diskusija tapo nebereikalinga.

1990 m. Lietuvos radijo mėgėjų instrukcijos dokumentų sąrašas:

1. 1989.06.16 LRMD prašymas RM dėl pakeitimų instrukcijoje;
2. 1989.07.07 LSR RM pavedimas VERI dėl pasiūlymų instrukcijai suderinimo;
3. 1989.07.11 LRMD prašymas RM dokumentus tvarkyti per VERI;
4. 1989.07.11 LTSR Ryšių ministro raštas LRMD instrukciją derinti su VERI;
5. 1989.07.30 Kauno tiesa. Dėl radijo pokalbių turinio;
6. 1989.08.04 SSRS RM raštas, kad neprieštarauja LY;
7. 1989.08.25 Atsakymas Kauno tiesai;
8. 1990.02.12 LRMD UR ministerijai dėl instrukcijos nuostatos suderinimo;
9. 1990.03.06 LRMD raštas Ryšių ministrui įregistruoti instrukciją;
10. 1990.03.06 LRMD raštas VERI tarpininkauti registruojant instrukciją.