Istorija
Kai tik žinia apie Marconi sėkmę perduodant signalus nenaudojant vielų paplito po visą pasaulį, tuoj pat atsirado žmonių, bandančių tai pakartoti namų sąlygomis - radijo mėgėjų. 1917 metais pasaulyje buvo jau virš 4000 radijo mėgėjų - beveik visi jie gyveno JAV.
1918 - 1938 m.
Pirmieji bandymai perduoti radijo signalus Lietuvoje buvo atlikti dar 1918 metais, Šiauliuose. Kada pirmieji radijo signalai buvo perduoti mūsų krašte, kol kas dar nėra žinoma. Ieškant Širvintos krašto mėgėjiško radijo ištakų, 1939 išleistoje knygelėje pavyko rasti, kad tada Kybartuose, Naumiesčio gatvėje jau gyveno licenzijuotas radijo mėgėjas Stasys Juškevičius, LY1AX. Pavyo surasti ir tai, kad šis šaukinys Lietuvos radijo mėgėjų sąrašuose atsirado dar 1937 metais. Gi 1938 metų gruodžio mėnesio sąrašuose yra dar du Kybartų radijo mėgėjai - Juozas Kisielius LY1DK, gyvenęs A.Smetonos al. 25, ir Emanuelis Šiaudinaitis LY1DL , gyvenęs Sinagogos 18. Iš viso Lietuvoje tuo metu buvo 62 trumpabangininkai, taigi, 5 procentai prieškarinės Lietuvos radijo mėgėjų gyveno Kybartuose, turėjusiuose tik 0,25% visų Lietuvos gyventojų. Vienas mėgėjas teko dviems tūkstančiams penkiems šimtams gyventojų - radijo mėgejų "tankumas" buvo gerokai didesnis net už šiandieninės Lietuvos vidurkį.
1945 - 1961 m.
Pokario metais į Kybartus sugrįžo kitas nepriklausomos Lietuvos trumpabangininkas, buves kaunietis Boleslovas Krulevskis LY1DD. Dešinėje pusėje - prieškarinė Boleslovo QSL kortelė, joje įdomūs duomenys apie naudotą aparatūrą, šalis su kuriomis buvo užmegzti ryšiai (nuoširdus ačiū Vladui LY1BX už išsaugotus istorinius dokumentus!). Jo tėvų namai, stovėję Kęstučio gatvės ir Kęstučio skersgatvio kampe, prie pat mudviejų su Edmundu LY3PDS namų, karo metais sudegė. Boleslovas apsigyveno priemiestyje, vadinamame Kybarčiukais, ten buvo įrengta jo stotis ir visas antenų ūkis.
Kadangi sovietmečiu Lietuvos radijo mėgėjams lietuviškų šaukinių nebuvo leidžiama naudoti (likimo grimasos - po antrojo pasaulinio karo mūsų šaukinius LY pirmiesiems panaudoti buvo leista Uljanovsko srities radijo mėgėjams - paminėti Lenino jubiliejų), jo šaukinys buvo UP2NR. Boleslovas buvo aktyvus visuose trumpų bangų diapazonuose, labiausiai mėgo dirbti CW. Dalyvaudavo ir tuometinės Radijo sporto federacijos rengiamuose suvažiavimuose. Neginčytinas jo nuopelnas yra ir tai, kad Kybartuose atsirado ir daugiau radijo mėgėjų. Boleslovo radijo stoties aparatiniai žurnalai dingo per karą, išliko tik keletas nuotraukų, pagal kurias jis buvo nustatęs ir keliasdešimt savo buvusių korespondentų. Su keletu jų pavyko užmegzti ryšius ir po karo. Buvo manoma, kad po Boleslovo mirties visi jo archyvai žuvo, bet Edmundo LY3PDS pastangų dėka pavyko gauti keliolika senų nuotraukų ir padaryti jų kopijas. Jos liks mėgėjiško radijo Lietuvoje istorijai, gal būt pavyks jas parodyti ir kuriame nors Interneto tinklapyje.
1962 - 1970 m.
Šeštajame dešimtmetyje viename iš radijo mėgėjams skirtų savaitraščio "Kalba Vilnius" skyrelių buvo atspausdintas skirtinguose miestuose gyvenančių licenzuotų radijo mėgėjų skaičius (gal kas padėtumėte surasti tą laikraščio numerį?). Kybartai tuo metu atsiliko tik nuo Kauno Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio, gi Klaipėdoje radijo mėgėjų gyveno tiek pat. Kiti miestai ir miesteliai pagal šį rodiklį buvo atsilikę. Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad po antrojo pasaulinio karo šalia Kybartų, Eitkūnuose (rus.Černyševskoje) buvo įrengtas karinis aerodromas, keturmotorių bombonesių TU-4 (pasigrobtų amerikoniškų B-29 "Superfortress" kopija) "kapinės". Už degtinę iš karininkų nesunku buvo gauti tų laikų modernius imtuvus US-9 (rus. raidės, tai amerikoniško imtuvo BC-348 absoliuti kopija - "klonas"). Po Stalino mirties sovietinio režimo gniaužtai šiek tiek atsileido, licenzijų gavimas palengvėjo, buvo sukurta nauja mėgėjiško radijo "UTB" kategorija - jai nebereikėjo mokėti Morzės abėcėlės.
1963 m. baigęs Vilniaus pedagoginį institutą pagal paskyrimą į Vilkaviškį atvažiavo ir pradėjo dirbti S.Nėries vid. mokykloje fizikos mokytoju žmogus, be kurio nebūtume turėję ir dabartinio "Varpo" klubo. Tai buvo kietas žemaitis plungiškis Feliksas Norvaišas UP2CBF. Jis iš karto ėmėsi žygių, kurių dėka1965 m. rugsėjo mėnesį suskambėjo mokyklos kolektyvinės stoties šaukinys UP2KAG. Pirmasis stoties istorijoje QSO buvo užmegztas su YO2IS (beje, tai aktyvus iki šiol, garsus ne tik Rumunijoje, bet ir visame pasaulyje savo pasiekimais ultratrumpose bangose radijo mėgėjas). Tai neabejotinai buvo įvykis, turėjęs nemažos įtakos ne vien Vilkaviškio rajono radijo mėgėjystės vystymesi.