RADIJO MĖGĖJŲ A LYGIO KVALIFIKACINIŲ EGZAMINŲ KLAUSIMAI

1...30 | 31...60 | 61...90 | 91...120 | 121...150 | 151...180 | 181...210 | 211...240 | 241...270 | 271...300 | 301...344

44 klausimai. Pažymėk teisingą atsakymą.

301. Kas yra radijo bangos?

1. Elektromagnetinės bangos nuo 9 kHz iki 3000 GHz.
2. Iš garsiakalbio sklindančios bangos nuo 20 Hz iki 20 000 Hz.
3. Elektromagnetinės bangos ilgesnės kaip 3 kHz.

302. Koks yra elektromagnetinių bangų greitis?

1. Apie 300 000 km/val.
2. Apie 300 000 km/s.
3. Apie 300 000 000 km/s.

303. Dažniui mažėjant, radijo bangos ilgis:

1. Nekinta.
2. Didėja.
3. Mažėja.

304. Bangos ilgiui didėjant, radijo dažnis:

1. Nekinta.
2. Didėja.
3. Mažėja.

305. Kas yra elektromagnetinės bangos poliarizaciją?

1. Elektrinio ir magnetinio lauko vektorių padėtis Žemės paviršiaus atžvilgiu.
2. Maksimalus bangos greitis, kurį riboja atmosferos poliarizacija.
3. Antenos padėtis horizonto atžvilgiu.

306. Troposferą suprantame kaip dalį atmosferos virš Žemės paviršiaus:

1. Tarp jūros lygio ir ribos apie 10 km aukštyje.
2. Aukštyje tarp 120 ir 500 km.
3. Aukštyje virš 2 000 km.

307. Kuri troposferos dalis leidžia užmegzti tolimus radijo ryšius trumposiomis bangomis?

1. Biosfera.
2. Jonosfera.
3. Stratosfera.

308. Kokia jonosferos susiformavimo priežastis?

1. Mėnulio perigėjus.
2. Didelis atmosferos dinamiškumas.
3. Saulės spinduliavimas.

309. Esant Saulės aktyvumo maksimumui:

1. Žymiai pagerėja sąlygos tolimiems radijo ryšiams 80 metrų diapazone.
2. Žymiai pagerėja sąlygos tolimiems radijo ryšiams 10 metrų diapazone.
3. Tolimų stočių signalai, sklindantys trumposiomis bangomis, tampa silpni.

310. Kuriuo paros metu jonosferos jonizavimas mažiausias?

1. Po saulėlydžio.
2. Prieš pat saulėtekį.
3. Vidurdienį.

311. Kurios radijo bangos naktį silpniau atsispindi nuo jonosferos?

1. Trumposios žemesniųjų dažnių srityje.
2. Trumposios aukštesniųjų dažnių srityje.
3. Visų vienodai.

312. Kuris jonosferos sluoksnis yra arčiausiai Žemės paviršiaus?

1. D sluoksnis.
2. E sluoksnis.
3. F sluoksnis.

313. Dienos metu vienas iš jonosferos sluoksnių skyla į du. Kuris?

1. E.
2. D.
3. F.

314. Koks yra vidutinis Saulės aktyvumo periodas?

1. Apie 18 m.
2. Apie 11 m.
3. Apie 5 m.

315. Kaip Saulės dėmių skaičius susijęs su jos aktyvumo periodu?

1. Esant didžiausiam aktyvumui dėmių daugiausia.
2. Nėra ryšio tarp Saulės dėmių skaičiaus ir jos aktyvumo.
3. Esant didžiausiam aktyvumui dėmių skaičius mažiausias.

316. Kas atsitiks UTB radijo bangoms, jei jų kelyje bus metalinių statinių?

1. Banga aplenks statinius.
2. Banga atsispindės nuo statinių.
3. Bangą sugers statiniai.

317. Maksimalus naudojamas radijo dažnis galėtų būti apibrėžiamas kaip:

1. Didžiausias radijo dažnis, kuriuo galima suderinti siųstuvą.
2. Didžiausias radijo dažnis, kuriam galima suderinti imtuvą.
3. Didžiausias radijo dažnis, kai trumposiomis bangomis dar galimas radijo ryšys tarp konkrečių radijo stočių.

318. Radijo bangos, kurių dažnis didesnis už kritinį:

1. Sugeriamos jonosferos sluoksnių.
2. Atspindimos nuo jonosferos sluoksnių.
3. Praeina pro jonosferos sluoksnius į kosmosą.

319. Sklindant signalui trumposiomis radijo bangomis, nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų, o kartais ir kelių tūkstančių kilometrų atstumu signalų neįmanoma priimti. Kodėl?

1. Radijo bangos, patekusios į jonosferą, gali būti jos atspindėtos tik tuo atveju, jei radijo bangų susikirtimo su jonosfera kampas yra mažesnis už kritinį.
2. Išsiųstas signalas negirdimas, kol sklinda dideliais miškų masyvais, o iš juos kirtęs vėl yra girdimas.
3. Taip įvyksta dėl Saulės sukeltų fluktuacijų.

320. Kokia yra tilsmo priežastis?

1. Elektromagnetinės bangos reaktyvinė varža dėl antenos medžiagos nevienalytiškumo.
2. Fazės skirtumas tarp įvairių to paties siųstuvo signalų, atėjusių skirtingais keliais į priėmimo vietą.
3. Laiko skirtumas tarp siuntimo ir priėmimo vietos.

321. Kas labiausiai gali pakenkti radijo stoties operatoriaus sveikatai?

1. Nesertifikuotos aparatūros naudojimas.
2. Neigiamas kaimynų požiūris į radijo mėgėjus.
3. Elektros smūgis ir radijo dažnių spinduliavimas.

322. Kokį poveikį žmogaus kūnui gali turėti elektros srovė?

1. Trumpam pagerėja atmintis.
2. Susitraukia kūno raumenys.
3. Suaktyvėja kvėpavimas.

323. Ištikus elektros smūgiui, pirmiausia būtina:

1. Iškviesti greitąją pagalbą.
2. Atlikti dirbtinį kvėpavimą.
3. Pašalinti elektros srovės poveikį nukentėjusiam.

324. Ištikus elektros smūgiui, nukentėjęs asmuo liečia laidą, kuriuo teka elektros srovė. Jos poveikį nukentėjusiam galima pašalinti naudojant:

1. Bet kokią lazdą ar kitą panašų daiktą.
2. Sausą, elektros srovei nelaidžią lazdą.
3. Tik daiktą, pagamintą iš dielektriko, kurio varža ne mažesnė kaip 1018 ?.

325. Kodėl nereikėtų naudotis galios stiprintuvu kol jo metalinis korpusas yra atviras?

1. Dėl atviro korpuso jo viduje gali susidaryti kritinis temperatūrinis režimas.
2. Kad būtų išvengta atsitiktinio prisilietimo prie aukštos įtampos grandinių ir sumažintas radijo dažnių spinduliavimas operatoriaus aplinkoje.
3. Kad būtų išvengta rezonansinių kontūrų savaiminio išsiderinimo.

326. Išjungus lempinį galios stiprintuvą dar kurį laiką negalima liesti rankomis jo viduje sumontuotų mazgų ir detalių todėl, kad:

1. Galima gauti elektros smūgį nuo įkrautų kondensatorių.
2. Neatsargiai liečiant galima sugadinti lempas.
3. Galima gauti elektros smūgį nuo ekvipotencialinių paviršių.

327. Prie ko reikėtų prijungti visos naudojamos aparatūros metalinius korpusus, kad būtų geriausiai apsisaugota nuo elektros srovės poveikio?

1. Prie antenos.
2. Prie vandentiekio vamzdžių ar apšildymo radiatorių.
3. Prie geros kokybės įžeminimo.

328. Tarp dviejų daugiaaukščių namų, esančių skirtingose gatvės pusėse, vyksta troleibusų eismas. Kodėl negalima pakabinti antenos tarp šių namų stogų?

1. Gali sutrikti troleibusų eismas.
2. Nutrūkusi antena gali nukristi ant troleibusų energijos tiekimo linijos ir tapti elektros traumų priežastimi.
3. Dėl troleibusų linijos elektromagnetinio spinduliavimo pablogės ryšio sąlygos.

329. Kodėl negalima pakabinti antenos tarp dviejų taškų, esančių virš elektros tiekimo linijos?

1. Galimi trukdžiai imtuve nuo elektros perdavimo linijos.
2. Antena gali nukristi ant elektros perdavimo linijos ir tapti radijo mėgėjo žūties priežastimi.
3. Galimi siunčiamo signalo iškraipymai dėl trukdžių nuo elektros perdavimo linijos.

330. Koks matavimo vienetas geriausiai atspindi radijo dažnių laukų biologinį poveikį?

1. Elektrinio lauko stipris V/m.
2. Galios tankis W/cm2.
3. Specifinis absorbcijos koeficientas W/kg.

331. Koks gali būti didelių lygių radijo dažnių energijos poveikis žmogaus kūno audiniams?

1. Elektromagnetinis apsinuodijimas.
2. Padidėja vidinė energija.
3. Šiluminis.

332. Kokios radijo bangos turi didžiausią neigiamą įtaką akims?

1. Ilgos.
2. Trumpos.
3. Ultratrumpos.

333. Kurio iš čia išvardytų radijo dažnių energija akims yra pavojingiausia?

1. 3,5 MHz.
2. 144 MHz.
3. 1260 MHz.

334. Kurio diapazono radijo dažnių energiją žmogaus kūnas labiausiai absorbuoja?

1. 3-30 MHz.
2. 30-300 MHz.
3. 0,3-3 GHz.

335. Kaip galima sumažinti išorinio radijo spinduliavimo poveikį gyvenamoje patalpoje?

1. Didinant antenų aukštį virš gyvenamų patalpų.
2. Vietoje 75 omų naudojant 50 omų banginės varžos kabelį.
3. Tinka visos čia išvardytos priemonės.

336. Kodėl nereikėtų stovėti šalia antenos, kuri prijungta prie veikiančio 1 kW išėjimo galios siųstuvo?

1. Gali atsipalaiduoti raumenys.
2. Galite atsitiktinai prisiliesti prie antenos ir būti sužeistas.
3. Radijo bangos gali atsispindėti nuo žmogaus kūno ir sutrikdyti ryšį.

337. Kodėl anteną reikia montuoti taip, kad niekas negalėtų prisiliesti prie atviros signalo perdavimo linijos ir neizoliuotų antenos elementų?

1. Nes prisilietimas gali sukelti šalutinius spinduliavimus.
2. Nes prisilietimas gali pabloginti antenos spinduliavimo charakteristikas.
3. Nes prisilietus galima gauti traumą nuo aukšto dažnio įtampos.

338. Norint apsaugoti žmones nuo radijo dažnių laukų, radijo mėgėjų radijo stoties antenos turi būti sumontuotos:

1. Ant nemetalinio stiebo.
2. Taip, kad daugumos elementų poliarizacija būtų vertikali.
3. Kiek galima toliau nuo vietų, kuriose būna žmonės.

339. Kodėl kryptinė antena, spinduliuojanti didelių lygių energiją, turėtų būti pakelta aukščiau už aplinkinius pastatus?

1. Kad didelės energijos srautai nebūtų nukreipti į žmones, esančius tuose pastatuose.
2. Kad radijo dažnių energijos atspindžiai nemažintų antenos naudingo veikimo koeficiento.
3. Kad aplinkiniai statiniai neužstotų tiesiausios krypties į korespondentą.

340. Ką reikėtų padaryti prieš pradedant taisyti anteną?

1. Įsitikinti, kad antena atjungta nuo aparatūros.
2. Įsitikinti, kad antenos pagrindas įžemintas.
3. Išjungti pagrindinį namo elektros linijos jungiklį.

341. Kodėl jūsų portatyvinio UTB siųstuvo-imtuvo „guminė" antena neturėtų būti perdaug arti galvos siuntimo metu?

1. Kad antena galėtų spinduliuoti visomis kryptimis vienodai.
2. Kad būtų išvengta radijo dažnių energijos sveikatai žalingo spinduliavimo.
3. Kad būtų išvengta galios nuostolių.

342. Kaip reikėtų laikyti nešiojamą UTB siųstuvą-imtuvą siuntimo metu?

1. Vertikaliai.
2. Nukreiptą į korespondentą.
3. Toliau nuo savo galvos ir nuo aplinkinių žmonių.

343. Ką reikėtų daryti tam, kad būtų sumažinta radijo dažnių energijos, atsirandančios veikiant nešiojamam siųstuvui 1240 MHz dažniu, įtaka?

1. Įjungti aukštųjų dažnių filtrą.
2. Laikyti anteną kuo toliau nuo akių.
3. Nenaudoti horizontalios poliarizacijos antenų.

344. Kur turėtų būti sumontuota UTB radijo stoties antena automobilyje, siekiant geriau apsaugoti vairuotoją ir automobilio keleivius nuo radijo dažnių spinduliavimo?

1. Ant užpakalinio automobilio bamperio.
2. Ant priekinio automobilio sparno.
3. Metalinio automobilio stogo centre.

B lygio klausimai 1...30